Slystanti žemė

Empatiškai, bet ne sentimentaliai, meistriškai, bet nepretenzingai parašytas romanas „Slystanti žemė"" britų rašytojai Claire Fuller pelnė vietą „The Women's Prize"" finale ir prestižinį „Costa"" apdovanojimą.

Jei gyveni visuomenės paribyje, tereikia vieno žingsnio, kad nuslystum į prarają.

Dvyniai Džinė ir Džulijus, sulaukę penkiasdešimt vienų, vis dar gyvena su motina Dote. Trobelė atokiame Anglijos kaime daug metų teikė jiems saugų prieglobstį nuo sparčiai modernėjančio pasaulio. Džulijus šiek tiek uždirba statybose ar aplinkiniuose ūkiuose, Dotė su Džine augina daržoves, laisvalaikiu visi drauge muzikuoja. Pašalinių akimis, skurstanti šeima gyvenimu nesiskundžia – namie jiems jauku ir gera.

Tačiau vieną dieną uždarą jų pasaulėlį sukrečia netikėta Dotės mirtis. Dvyniams tenka susidurti su rūsčia tikrove – dėl skolos už nuomą jie priversti išsikraustyti. Ateities perspektyvų viliojamas Džulijus blaškosi tarp ištikimybės seseriai ir noro gyventi savarankiškai, o Džinė vargsta ieškodama darbo ir naujų namų sau ir broliui. Į dienos šviesą viena po kitos ima kilti praeities paslaptys, priverčiančios dvynius suabejoti visą gyvenimą jiems kaltomis tiesomis.

Tai istorija apie du kitokius, visuomenės užribyje atsidūrusius žmones, kurie, sukrėsti ilgai slėptos tiesos, savaip gydosi širdies žaizdas, stojasi ant kojų ir mokosi gyventi iš naujo.